Ji Mano

[Pirmas kupletas, Pushaz:] Karo nori, sako karo nori Nejuokink, nusileisk ant žemes ir įkalk prie baro Gal suplaks kokteilį barmenas meiliai Atmerk akis, už gražias akis, staigiai Kariaut gali su moliais kalibro kito Tiek kulkų arsenale nėra, nesupranti šito Čia aštriau nei meksikonų burito Ar būti skolingam Donui Vito Paleidžia ten kulką ir viskas taškas O čia drabstaisi purve, vienas kitą kruša kaip kine Neapykanta liejasi ir lėtai žudo Žodis po žodžio ir stipriausius guldo Ten meilė baigėsi kaip prasidėjo Lėtai, aistringai, blet blet, kas nusidėjo Kas bybį dėjo, kas pabaigai pamatus padėjo Abu norėjo prarast, ką turėjo Ji mano, kaltė mano Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo Susuko galvą kitų ir savo Sveikinu - gavai ko norejai. Bravo Ji mano, kaltė mano Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo Ji kala vinį į širdį ir į galvą Sveikinu - gavai ko norėjai. Bravo [Priedainis, Linas Adomaitis:] Ką mes norėjom pakeist, nesėkmę, laimę paleist Kiek kartų dar paleisiu tave Gal kada nors, gal ne Aš mušu būgnus, tu mane Man skauda, tau skauda, esmė kame Uždarom duris, tu ten, aš čia Rakiname jas ar ne [Antras kupletas, Pushaz:] Jos tirština spalvas, padaugina iš trijų Myliu - myliu, nori tylos - tyliu Priekaištauja: tai ko tyli, jei myli Pasirodo, ne meilėje tiesa slypi Kaltina būtais ir nebūtais dalykais Babkės, šmutkės, tūsai, barzda, nenuskusti ūsai Trūksta visko mums, trūksta visko, Pushai Gyvenam kažkur miške tarsi glušai [Linas Adomaitis:] Kai nori visko iš karto, nieko negauni Jei nėr vienybės vizijos, save apgauni Šeima ne buožes, kad artų už dyką Šeima stato ateitį, ne vienas ant kito šika [Toliau vėl Pushaz:] Ir sunkumai lipdo, ne ardo Nelimpa, matyt, nelips ir iš penkto karto Iš antro gal, kas išvadas padaro Kas nori taikos, o ne karo [Priedainis, Linas Adomaitis:] [Trečias kupletas, Pushaz:] Kaip pankas, aš pankas, taip pankas Ir blogas žodis blogiau nei tankas Su juo kariaut gali, su pykčiu ne Ne viskas perkama, o laimė - ypač ne Visi rugsėjo pirmąją su šypsena perka gėles Sūnui, dukrai, mokiniui - žinai pats O mano brolis neša jas ten pat kasmet Jis perka rožes kasmet ten pat Ramiai prie mylimosios kapo stovi Tik meilė ir kančia jų lobis Ji ten, o jis čia, ir nesvarbu, kas buvo Džiaugsme ir liūdesy kaip kumštis jie buvo Buvo visko, buvo kaip ir pridera Juokas, ašaros tik aistros įberia Tik va Dievulis nusprendžia kitaip Tave, mane ar ją jis pasirenka savaip Pūsk prieš vėją, kiek turi oro Turi gerų norų - prisijunk, duosiu forų Išleisk savo angelus, demonus Lai skrenda ten, kur nori, juk laikas nestovi [Priedainis, Linas Adomaitis:]