Jazz'as gydo

[Priedainis] Juokinga Man liūdesys, tau juokas tinka Jazz'as gydo net ligonius Matai, matai madinga Netikėt į pasakas Juk tai tavo skausmas, tavo ašaros [Pirmas priedainis] Slampinėji kaip vaiduoklis Per kambarį nuo sienos iki sienos Atsiremi į vieną, į kitą, tu vienas Jos kartais šiltos, kartais šaltos Kartais juodos, spalvotos, kartais baltos Pamiršti nori, bet negali sustoti Analizuoti, svarstyti ir apskritai miegoti Atrodo, kad tik man vienam taip būna, pasaulis griūna Bet, pasirodo, ir iš širdies žaizdas siūna Tapai ir kasdienybę savom spalvom Tapydamas pasitelki vaizduotę ir jausmų bangom Tai ne eskizas, kur gali taisyt klaidas O rezultatas gavosi ne tas Bandyk įjungt teliką ir pasinert į dėžę Nepadės, galvai reikia ir oro šviežio Bandyk panert į liūną, kur daugelis supūna Ir tom iliuzijom žlugdo protą ir kūną Džiazas gydo, džiazas myli net ligonius Džiazas jaučia, jam nesvarbus tavo skonis Krapštai tu nosį, krapštai tu praeities žaizdas Jam pochui, jis žino kaip, kodėl, kur ir kas Džiazas gydo, džiazas myli net ligonius Džiazas jaučia, jam nesvarbus tavo skonis Krapštai tu nosį, krapštai tu praeities žaizdas Jam pochui, jis žino kaip, kodėl, kur ir kas Vartai lapus pilnus gal išminties, o gal bukumo Matyt ir cigaretė rankoj ne iš mandrumo Nenori mest, tau reik užtraukt, kad apsispręst Aš tai žinau, ragauk Taip ir gyvenimas tau siūlo viską Gražias akimirkas, svajones, turėti tikslą Bet kaip pasakius čia gražiau Jei mėgsti rožes, priprask ir prie spyglių verčiau [Priedainis] [Antras kupletas] Žinau, pasaulis ir be mano mėšlo pilkas Jam patinka aukos, jis alkanas kaip vilkas Tavo duobėj gyvenimą tik kiek pradžiugina Silpnus praryja, stiprius užgrūdina Ką šnibžda man į ausį natos, įrėminu į lapą La, sol, fa diezas užgniaužia kvapą Nepult į paniką, užverst, atversti naują Pasemt, išraut, sodint, o gal nuleisti kraują Yra žmonių, kuriems tu ne pochui Jie čia šalia, gerbk savus, o ne lochus Jei duosi saują, gal gausi dvi Bet tik nereikia laukt grąžos Taip ir numirt gali Sudėt knygas tvarkingai į lentyną Kol kas sunkoka Nieko, ateis laikai Kai praeitis kels tik juoką Žinau, dabar liūdnoka Tu rašai, o kitas šoka Bet čia ne parkė Nes finale linksmuoliai už savo juoką moka [Priedainis]