Abejingas pasaulis

[Priedainis: Pushaz] Aš kartais aklas, kartais kurčias Kitų skausmui neatveriu dūšios [Pirmas kupletas: Pushaz] Apsidairyk ir pasakyk, ką matai? Pavargę, ištįsę , pasimetę veidai O tu ką? Su kojom, rankom, galva ant pečių Šeimyna sveika, o dar ieškai bėdų Verki visiems, kad nėra batų naujų Pigių tau nereikia, tau reikia brangių Ir kas atves, nurodys į tikrą kelią Jei pasimeturi vertime mergelė Ir kas paduos, išties tau ranką? Nieks nepaguos, jei amžinai tau nepakanka Moralas - ne naujiena Jis primena, kad svetimo skausmo nebūna kiekvieną dieną Moralas paprastas, seniai jau atrastas O tu šaltom akim, abejingas kaip rąstas Nedomina tavęs mažyliai vaikų namuose Nedomina tėvai apsimyžę baruose Nedomina našlaičiai, kurie laukia mamos Bet domina palikimas tavo tetos [Priedainis: Pushaz] Aš kartai aklas, kartais kurčias Kitų skausmui neatveriu dūšios Aš noriu bėgti, nuo savęs bėgti Aš noriu rėkti, iš nevilities rėkti [Antras kupletas: Pushaz] Žiūrėk, daugiausiai pasiekė, kam buvo nelengva Ne ant padekliuko atnešta, nepaduota į ranką Kas ieško, tas randa Kas mėto, tas praranda Vieni neslepia rando Kiti savęs neranda Tavo bėda - tai ne bėda Pamiršk nors sekundei apie save Tau ką, dėmėsio trūksta, iš pykčio dūmai rūksta? Atsargiau, nes paklydę demonam paklūsta Čia tau ne kursai, kaip gyventi tobulai Kur jausmai, pagalba kitiems, patampta daiktais Visi tik rašo, skaito, kaip papimpinti vidų savo Bet negalvoja, kaip seniai jau degradavo Nuo tada, kai beigėsi diena Kada pradėjai galvoti tik apie save Kada vertybės aplenkė kitus Tu lieki vienas, nes esi žvėris ne žmogus [Priedainis: Pushaz]